Grožio salone, kosmetologijos kabinete, masažo studijoje ar sveikatingumo centre baldų paviršiai valomi gerokai dažniau nei namuose. Kosmetologiniai gultai, pedikiūro ir kirpyklos kėdės, plautuvės, meistro taburetės bei laukiamojo baldai kasdien liečiasi su oda, kosmetikos priemonėmis, drėgme ir dezinfekantais.
Dėl to gali atrodyti, kad kuo stipresnis valiklis, tuo geresnis rezultatas. Tačiau netinkamai parinktos arba per koncentruotos priemonės yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių dirbtinės odos apmušalai praranda spalvą, sukietėja, sutrūkinėja arba pradeda luptis.
Norint išsaugoti baldų išvaizdą ir higieną, svarbu atskirti du procesus – valymą ir dezinfekavimą. Valant pašalinami nešvarumai, riebalai ir kosmetikos likučiai, o dezinfekuojant mažinamas mikroorganizmų kiekis. Vienas procesas ne visada pakeičia kitą, todėl paviršius reikia prižiūrėti nuosekliai ir laikantis baldo bei naudojamos priemonės gamintojo rekomendacijų.
Iš ko pagamintas dirbtinės odos apmušalas?
Dirbtinė oda nėra vientisa medžiaga. Dažniausiai ją sudaro tekstilinis pagrindas, polimerinis paviršiaus sluoksnis ir plona apsauginė apdaila, suteikianti spalvą, tekstūrą, blizgesį bei atsparumą kasdieniam naudojimui.
Baldų gamyboje gali būti naudojamos skirtingos poliuretano, PVC ar kitų sintetinių medžiagų kombinacijos. Todėl iš pirmo žvilgsnio panašūs apmušalai gali labai skirtingai reaguoti į alkoholį, chlorą, vandenilio peroksidą, stiprius šarmus ar rūgštis.
Viena profesionaliam naudojimui skirta medžiaga gali būti išbandyta su tam tikros sudėties dezinfekantu, o kita nuo tos pačios priemonės gali pradėti blukti arba kietėti. Dėl šios priežasties faktas, kad valiklis nepažeidė vieno baldo, dar nereiškia, kad jis saugus visiems dirbtinės odos paviršiams.
Kodėl agresyvūs valikliai gali sugadinti apmušalą?
Agresyvi priemonė veikia ne tik dėmę ar mikroorganizmus. Ji taip pat kontaktuoja su viršutiniu apmušalo sluoksniu, nuo kurio priklauso medžiagos spalva, lankstumas ir atsparumas drėgmei.
Pažeidžiamas apsauginis paviršiaus sluoksnis
Stiprūs tirpikliai, koncentruotas alkoholis ar kitos su apmušalu nesuderinamos medžiagos gali palaipsniui ardyti viršutinę dangą. Iš pradžių paviršius gali tik prarasti blizgesį, tapti matinis arba šiurkštus.
Vėliau atsiranda smulkių įtrūkimų, pro kuriuos drėgmė, kosmetikos priemonės ir nešvarumai lengviau patenka į gilesnius medžiagos sluoksnius.
Apmušalas praranda elastingumą
Kai kurios cheminės medžiagos gali paveikti komponentus, padedančius sintetinei dangai išlikti lanksčiai. Paviršius pradeda kietėti, o labiausiai tempiamose vietose – ant sėdimosios dalies, kraštų, atlošo ar galvos atramos – atsiranda įtrūkimų.
Kuo dažniau naudojamas netinkamas valiklis, tuo greičiau gali išryškėti pažeidimai.
Pakinta spalva ir blizgesys
Chloro junginiai, stiprūs oksidatoriai, rūgštinės ar šarminės priemonės gali išbalinti spalvą, palikti dėmes arba nevienodai pakeisti paviršiaus blizgesį.
Ant tamsaus apmušalo dažniau matomos pašviesėjusios ir matinės zonos, o ant šviesaus gali atsirasti gelsvų ar pilkšvų dėmių.
Susidaro lipnus sluoksnis
Jeigu priemonė naudojama per didelės koncentracijos arba ant paviršiaus paliekama per ilgai, apmušalas gali tapti lipnus. Kartais lipnumą sukelia ne vien pažeista danga, bet ir nepašalinti valiklio, muilo ar dezinfekanto likučiai.
Prie lipnaus paviršiaus greičiau prikimba dulkės, tekstilės plaušeliai, plaukai ir kosmetikos priemonės.
Pažeidimai kaupiasi palaipsniui
Po vieno valymo baldas gali atrodyti nepakitęs, todėl priemonė klaidingai palaikoma saugia. Vis dėlto cheminis poveikis gali būti kaupiamasis. Reguliariai naudojant netinkamą produktą, pirmieji aiškūs pažeidimai kartais pastebimi tik po kelių savaičių ar mėnesių.
Kokios priemonės apmušalams kelia didžiausią riziką?
Jeigu baldo gamintojas nėra aiškiai patvirtinęs jų tinkamumo, reikėtų vengti:
- acetono, skiediklių ir nagų lako valiklių;
- koncentruoto alkoholio ir stiprių alkoholinių tirpalų;
- neskiestų chloro turinčių produktų;
- stipriai rūgštinių arba šarminių valiklių;
- virtuvei, orkaitei ar sanitariniams mazgams skirtų riebalų šalinimo priemonių;
- abrazyvinių miltelių ir valomųjų pastų;
- melamino kempinėlių ir šiurkščių šveistukų;
- nepatvirtintų aliejų, vaškų ir automobilinei odai skirtų priemonių;
- valymo garais, jeigu tokio būdo nerekomenduoja apmušalo gamintojas.
Taip pat pavojinga maišyti skirtingus valiklius ir dezinfekantus. Toks mišinys gali ne tik pažeisti apmušalą, bet ir išskirti sveikatai pavojingus garus. Kiekvieną priemonę būtina naudoti atskirai, laikantis jos etiketėje nurodytos koncentracijos ir saugos reikalavimų.
Kaip valyti dirbtinės odos paviršius?
Kasdieniam valymui dažniausiai pakanka švelnaus metodo. Vis dėlto pirmiausia reikia perskaityti konkretaus baldo ar apmušalo priežiūros instrukciją – ji visada turi pirmenybę prieš bendro pobūdžio rekomendacijas.
1. Pašalinkite birius nešvarumus
Nuo paviršiaus švelniai nuvalykite plaukus, dulkes ir kitus sausus nešvarumus. Ypatingą dėmesį skirkite siūlėms, sujungimams ir tarpams tarp judančių baldo dalių.
Nenaudokite kieto šepečio, aštrių įrankių ar šiurkščios kempinės.
2. Pasirinkite švelnią priemonę
Kasdieniam valymui rinkitės baldo gamintojo rekomenduojamą apmušalų valiklį arba nedidelį kiekį neutralaus pH ploviklio, praskiesto vandeniu.
Priemonė neturėtų būti abrazyvinė, stipriai parfumuota ar skirta kalkėms, įsisenėjusiems riebalams bei sanitarinių patalpų nešvarumams šalinti.
3. Priemonę dėkite ant šluostės
Valiklio geriau nepurkšti tiesiai ant baldo. Sudrėkinkite minkštą mikropluošto šluostę taip, kad ji būtų drėgna, tačiau nuo jos nevarvėtų skystis.
Taip sumažinsite riziką, kad priemonė pateks į siūles, vyrius, variklius, valdymo mygtukus ar baldo vidų.
4. Valykite švelniais judesiais
Paviršių valykite lengvai, stipriai netrindami. Daugiausia dėmesio skirkite vietoms, kurios dažniausiai liečiasi su kliento oda, plaukais ar kosmetikos priemonėmis.
Jeigu dėmė nenusivalo iš karto, nebandykite jos pašalinti šiurkščia kempine. Geriau pakartokite švelnų valymą arba pasitikrinkite gamintojo rekomendacijas konkrečiam dėmės tipui.
5. Pašalinkite valiklio likučius
Jeigu naudojamos priemonės instrukcijoje nurodyta paviršių nuskalauti, nuvalykite jį kita švaria, vandeniu sudrėkinta šluoste. Net ir švelnaus muilo likučiai ilgainiui gali sudaryti lipnią plėvelę.
6. Gerai nusausinkite
Paviršių nusausinkite minkšta šluoste ir leiskite jam visiškai išdžiūti. Neuždenkite drėgno gulto vienkartiniu užtiesalu ir nesodinkite kliento, kol apmušalas dar šlapias.
Kaip tinkamai dezinfekuoti dirbtinę odą?
Grožio ir sveikatingumo įstaigose vien valymo ne visada pakanka. Tačiau dezinfekavimo priemonę reikia rinktis pagal apmušalo gamintojo pateiktą suderinamumo informaciją.
Užrašai „tinka paviršiams“ arba „profesionaliam naudojimui“ savaime negarantuoja, kad produktas tinka konkrečiai dirbtinei odai.
Saugus procesas turėtų atrodyti taip:
- Nuo paviršiaus pašalinami matomi nešvarumai ir kosmetikos likučiai.
- Dezinfekantas paruošiamas tiksliai pagal gamintojo nurodytą koncentraciją.
- Priemonė ant paviršiaus laikoma tiek laiko, kiek nurodyta jos ekspozicijos instrukcijoje.
- Jei reikalaujama, dezinfekanto likučiai nuvalomi vandeniu sudrėkinta šluoste.
- Paviršius visiškai nusausinamas.
Prieš pirmą kartą naudojant naują produktą, jį verta išbandyti mažai matomoje vietoje. Bandymo rezultatą reikėtų vertinti ne tik iš karto, bet ir paviršiui visiškai išdžiūvus. Pastebėjus spalvos, tekstūros ar blizgesio pokyčių, priemonės visam baldui naudoti nereikėtų.
Kaip pašalinti dažniausiai pasitaikančias dėmes?
Kosmetikos ir aliejaus likučiai
Dėmę reikėtų pašalinti kuo greičiau, nes riebios priemonės gali įsigerti į paviršių arba palikti patamsėjimą.
Pirmiausia likučius sugerkite minkšta šluoste, jų neišsklaidydami į didesnį plotą. Tuomet paviršių valykite gamintojo rekomenduojama švelnia priemone.
Makiažo priemonės
Pudrą ar kitus birius produktus pirmiausia atsargiai pašalinkite sausai. Skystos kosmetikos netrinkite – ją sugerkite, o likusią žymę valykite drėgna šluoste.
Nenaudokite acetono, nagų lako valiklio ar stipraus dėmių valiklio.
Drabužių dažų žymės
Šviesią dirbtinę odą gali nudažyti tamsūs džinsai ar kiti intensyviai dažyti audiniai. Tokias žymes svarbu valyti nedelsiant, nes įsigėrusį pigmentą pašalinti gali būti labai sunku.
Jeigu švelnus valymas nepadeda, geriau kreiptis į baldo arba apmušalo tiekėją, o ne eksperimentuoti su tirpikliais.
Rašalas ar permanentinis žymeklis
Tokios dėmės yra vienos sudėtingiausių. Alkoholis kartais naudojamas rašalui valyti, tačiau jis gali pažeisti neatsparų apmušalą. Todėl pirmiausia būtina patikrinti gamintojo instrukciją ir nenaudoti priemonės vien pagal internete rastą bendrą patarimą.
Dažniausios dirbtinės odos priežiūros klaidos
- Valiklis purškiamas tiesiai ant baldo ir patenka į siūles ar mechanizmus.
- Naudojama didesnė dezinfekanto koncentracija, tikintis stipresnio poveikio.
- Priemonė ant paviršiaus paliekama ilgiau, nei nurodyta.
- Vienu metu maišomi keli skirtingi valikliai.
- Apmušalas intensyviai šveičiamas melamino kempinėle.
- Nešvarumai paliekami ilgam, o vėliau bandomi pašalinti stipria chemija.
- Po valymo nenuvalomi priemonės likučiai.
- Paviršius paliekamas šlapias arba iš karto uždengiamas.
- Ta pati priemonė naudojama visiems baldams, neatsižvelgiant į skirtingas apmušalų savybes.
Kaip prailginti apmušalo tarnavimo laiką?
Ilgaamžiškumą lemia ne vien pasirinktas valiklis, bet ir kasdieniai darbo įpročiai. Išsiliejusias priemones pašalinkite iš karto, o po kiekvieno kliento apmušalą prižiūrėkite pagal nustatytą salono tvarką.
Reguliariai apžiūrėkite siūles, kraštus ir labiausiai tempiamas vietas. Anksti pastebėjus paviršiaus pokyčius galima laiku nustoti naudoti netinkamą priemonę.
Vienkartiniai užtiesalai padeda sumažinti tiesioginį kontaktą su kosmetikos produktais, tačiau jie nepakeičia valymo ir dezinfekavimo. Taip pat reikėtų vengti ilgalaikio tiesioginių saulės spindulių, radiatorių ar kitų šilumos šaltinių poveikio, nes karštis ir ultravioletiniai spinduliai gali spartinti medžiagos senėjimą.
Pravartu salone turėti trumpą rašytinę baldų priežiūros instrukciją. Joje galima nurodyti:
- patvirtintą valiklį ir dezinfekantą;
- tinkamą priemonių koncentraciją;
- reikiamą ekspozicijos laiką;
- valymo veiksmų seką;
- ar po dezinfekavimo būtina nuvalyti priemonės likučius.
Taip visi darbuotojai paviršius prižiūrės vienodai ir sumažės atsitiktinio sugadinimo rizika.
Kada apmušalo jau nebegalima išvalyti?
Valymas nepašalins chemiškai išbalintos spalvos, nutrintos viršutinės dangos, gilių įtrūkimų ar pradėjusio luptis paviršiaus. Tokiais atvejais problema yra ne nešvarumas, o fizinis medžiagos pažeidimas. Tolesnis intensyvus šveitimas situaciją tik pablogins.
Jeigu pažeidimas nedidelis, verta pasitarti su baldo pardavėju arba profesionaliu apmušėju dėl remonto galimybių. Kai danga skilinėja dideliame plote, higieniškiausias sprendimas gali būti apmušalo dalies arba viso baldo pervilkimas.
Ypač svarbu neatidėlioti remonto, jeigu pažeistoje vietoje kaupiasi nešvarumai ir paviršiaus nebeįmanoma tinkamai išvalyti bei dezinfekuoti.
Išvada
Tinkama dirbtinės odos priežiūra neturi būti agresyvi. Geriausią rezultatą dažniausiai suteikia reguliarus ir švelnus valymas, greitas dėmių pašalinimas bei tik su konkrečiu apmušalu suderinamų dezinfekavimo priemonių naudojimas.
Stipresnė koncentracija ar intensyvesnis šveitimas nebūtinai reiškia geresnę higieną. Priešingai – tai gali sutrumpinti baldo naudojimo laiką ir negrįžtamai pakeisti jo išvaizdą.
Prieš naudojant naują valiklį ar dezinfekantą, visuomet verta patikrinti baldo gamintojo instrukciją, išbandyti priemonę mažai matomoje vietoje ir tiksliai laikytis skiedimo bei ekspozicijos laiko. Tokia priežiūra padeda išlaikyti profesionalią darbo vietos išvaizdą, užtikrinti švarą ir ilgiau naudotis salono baldais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dirbtinę odą galima valyti alkoholiu?
Tik tada, kai konkretaus apmušalo gamintojas yra nurodęs, kad pasirinktos koncentracijos alkoholio pagrindo priemonė jam tinka. Neatsparus paviršius gali išblukti, sukietėti arba pradėti trūkinėti.
Ar galima naudoti indų ploviklį?
Nedidelis kiekis švelnaus, neutralaus pH ploviklio gali tikti kasdieniam valymui, jeigu tam neprieštarauja baldo priežiūros instrukcija. Ploviklio likučius reikia pašalinti drėgna šluoste, o paviršių nusausinti.
Ar vienkartinis užtiesalas pakeičia dezinfekciją?
Ne. Užtiesalas sumažina tiesioginį kontaktą su apmušalu, tačiau paviršių vis tiek reikia valyti ir, kai būtina, dezinfekuoti pagal nustatytą tvarką.
Kodėl apmušalas po valymo tapo lipnus?
Lipnumą gali sukelti nepašalinti priemonės likučiai arba cheminis viršutinės dangos pažeidimas. Pirmiausia patikrinkite priežiūros instrukciją ir švelniai nuvalykite paviršių švariu vandeniu sudrėkinta šluoste. Jeigu lipnumas išlieka, priemonės nebenaudokite ir kreipkitės į baldo tiekėją.
Kaip dažnai reikia valyti salono baldus?
Valymo dažnumas priklauso nuo baldo naudojimo, procedūros pobūdžio ir taikomų higienos reikalavimų. Kliento liečiami paviršiai paprastai prižiūrimi po kiekvieno naudojimo, tačiau visada reikia vadovautis konkrečios įstaigos higienos tvarka bei baldo ir dezinfekanto gamintojų instrukcijomis.